Komandos susirinkimas. Diskutuojam kaip sekėsi praėjusią savaitę, ką pasiekėm, ką išmokom. Vienas pasidalina, kad uždirbo keletą tūkstančių. Kitas irgi. Ir aš trečias – taipogi. Viso keturi žmonės. Po 2000€+ — neblogai, per savaitę.
Daug kam iš kitos aplinkos rauna stogą, kai pasidalini tokia info: „neįmanoma, nelegalu, taip nebūna, nesąmonė, knisa protą” – keletas iš galimų epitetų.
Bet vieną dalyką jau spėjau suvokti savo gyvenime. Jei Tavo aplinkoje daugiau mažiau visi uždirba 500€, tai tikėtina ir pats nelabai būsi nuo to nutolęs. 1500€/mėn. tokiam žmogui atrodo, kaip iš fantastinės srities. Bet kodėl?
Pats esu trumparegis, realiai žabalas 🙂 be akinių ooj kaip netoli ryškiai matosi. Deja, tai yra niekis. Kai matau daugybę kraštiečių, kurie žvelgia į savo gyvenimo viziją neužsidėję gyvenimo galimybių akinių. Dažnai tiems žmonėms galvoje susiformuoja tokie reikalai: „Reik į Norgę braškių paskint nuvaryt”; „Varant į Londę prigriebk bloką cigarečių – gerai prastumsi!”; „Ką čia toj Lietuvoj, nėr galimybių, politikai dusina normalius žmones”.
Bet iš tiesų, ką manai Tu? Įmanoma čia kažką rimtesnio nuveikti? Būti sėkmingu ten, kur giliai širdyje norėtum? Uždirbti tiek, kad nebereikėtų sukti galvos dėl (ne)materialių dalykų? Ar viskas tik blogai ir tik emigracija yra išeitis?
Žinai, aš tai tikiu, kad Lietuva yra galimybių šalis. Kai sąmoningai pereini į sąmoningesnę aplinką, imi pastebėti, kiek daug Lietuvoje yra puikių, klestinčių verslų ir kokios minios ten sėkmingų žmonių! Bet žinai kur problema? Dauguma nenorės to pamatyti.
Jiems bus patogu dergti viską ir visus dėl savo nesėkmių. Del savo uždirbamų 500€. Dėl savo „nėra galimybių”. Bet žinai, kad bent 70% visų Tavo gyvenime esančių diskusijų vyksta tarp Tavęs ir Tavęs. Jeigu neturi rezultatų, kurių norėtum, ech, Tu save įkalbinai jų neturėti. Bet žinai kas yra gerai? Jei galėjai save įkalbėti neturėti rezultatų, tai tiesa ta, kad gali save įkalbėt, kad juos turėtum išskirtinius.
Kol kartosi, kad Lietuvoj yra mėšlas, tol taip ir bus. Kol bėdavosies, kad čia neįmanoma normaliai uždirbti, tol taip ir bus. Kol skųsies aplinka, tol ji ir bus prasta. Ir čia aš nevarau pozityvaus smegenų plovimo. Nu bet bliamba, mano ir daugybės mano aplinkos žmonių gyvenimai pradėjo keistis, kai įsikąsdavome sau į liežuvius, užuot paskleidę smerkiančius žodžius savo lūpomis. Kai pradėjome jaustis dėkingi už esamas galimybes. Kai pradėjome ieškoti, kaip dar galime padaryti geriau iš savęs, o ne tikėdamiesi, kad mumis kažkas pasirūpins.
Lietuva yra galimybių šalis. Lietuvoje gera, kai galvoje gera. Jei nesutinki su tuo, pabandyk bent apsvarstyti: „O gal vistik yra vietų, kuriose galiu stipriai pasitempti? O gal galiu kažką pakeisti šiandien, kad rytoj būtų geriau? O gal galiu įkasti sau į liežuvį ir apsižvalgyti? O gal galiu..?”
Lietuvoje gera ❤
Įgyvendink save!
– Laimonas
