Ponia: – Visą gyvenimą sau leidau visai nemažai. Labai mėgau keliauti. Vis susitaupydavau ir jau ieškodavau, kur dabar išmaut! Leidau sau daug. Dabar liko keli metai iki pensijos, sugalvojau aną savaitę pasiskaičiuot, kiek čia tos pensijos gausiu. Pamačiau skaičius. Nesuprantu, kaip įmanoma iš to išgyvent. Nusprendžiau, kad reikia papildomai pakaupt pinigų.
Kolegė: – Na, reikia apsvarstyt, kas čia būtų įmanoma. Kiek Jūs dabar uždirbat?
P: – 500 eurų.
K: – (mąsto)..na, tuomet, jei atsidėdinėsit po 500€ per mėnesį, viską investuosim į aukštą riziką ir laikysim špygas, kad viskas pasisektų, GALBŪT tuomet kažkas reikšmingo ir susikauptų.
Realu? Visiškai ne. Valgyt tai reikia. Komunalinius mokėt tai reikia. Tokiam amžiuj rizikuot? Nežinau, kiek tai būtų protinga. Loterijos bilietai gi irgi nelabai padeda. Nors tikisi žmonės…
Šioje vietoje kolegė turėjo prisiimt labai nemalonią rolę mūsų profesijoje ir ištart žodžius: „Atsiprašau, kad turiu tai pasakyt, bet, ponia, pavėlavai į traukinį”.
Deja, bet didžioji dalis mūsų turės mirt skurde. Sorriukas, kad taip nemaloniai sakau, bet taip yra. Dauguma nieko nepadarys dėl savo ateities. Sodra išgelbės? Labai labai tuo abejočiau. Bent jau viliuos, kad ji egzistuos, kai išeisim į pensiją ir galės suteikti kažkokį bonusą prie to, ką patys būsim per gyvenimą sukaupę.
Jei to atvirai nesakyčiau, man tai būtų veidmainiavimas. Kažkas panašaus į tokią situaciją:
Staiga vieną dieną pajautei, kad kažkas ne taip su organizmu. Nuėjai pas gydytoją, pasidarei tyrimus. Jis išeina iš laboratorijos su tyrimų ataskaita, pažvelgia į ją, o ten – blogai. Labai. Tada gydytojas sukaupia „drąsą”, išspaudžia šypseną ir linksmu balsu: „Viskas puiku! Nėra ko jaudintis, galit keliauti namo!” Ir įsivaizduok, kad tai jis pasakė vien todėl, kad nenorėjo Tavęs liūdinti.
Wtf, tiesa? Tu gi norėtum sužinot tikrąją diagnozę, o ne kad gydytojas Tave linksmintų?
Taip ir mes, edukuodami žmones finansų temomis kartais turime ištarti: „Sorry, vėluoji į traukinį”. Atrodo žmonėms, kad turi visą pasaulio laiką ir pasirūpins kažkada vėliau. Aš labai tikiuosi, kad viskas gerai susiklostys. Bet būk mielas, daryk kažką jau dabar.
Kuo anksčiau pradėsi, tuo mažiau reiks sukt galvą ateityje ir taip galėsi sau leisti tuos pačius dalykus jau ir aktyviai nebedirbdamas. Pats turi kontrolę savose rankose, išeisi į orias atostogas, ar į skurdžią senatvę. Gerai būtų paatostogaut nebedirbant? Tai įmanoma. Tik teks šokt į traukinį skubiai. Ouch 😉
Įgyvendink save!
– Laimonas
