Bescrollindamas po instagram platybes pamačiau įdomią iliustraciją, kuri stipriai privertė susimąstyti. O kurią tabletę Tu prarytum? Prašau, palik atsakymą su savo pamąstymu komentaruose, neįvertinęs tolimesnio teksto.
Susimąsčiau, nes pats rinkčiausi mėlynąją. Tačiau net šiurpas perėjo per kūną pagalvojus – ką daryčiau nusikėlęs šitiek metų atgal ir turėdamas dabartinę patirtį? Raudonoji tabletė – be abejo patogu ir teisingai elgiantis su tokia suma pinigų, dėl jų jau gyvenime nebereiktų sukt galvos – oficialiai būtum gerose atostogose. Tačiau pamąsčiau, kad net 3 metams gyvenimo būtų skaudu leisti tiesiog prabėgti, ką bekalbėti apie kelioliką metų. Ir visiškai nesvarbu, kiek pinigų už tai duotų.
Tai atvėrė keletą įdomių pamąstymų:
1) būdamas 10 metų turbūt pradėčiau įsukinėti verslus ir matydamas kelioliką metų į priekį turbūt sukurčiau ištisą verslo imperiją: žinočiau, kur investuoti, kaip tą daryti, kada tą daryti, žinočiau kas bus svarbu ateities žmonėms ir t.t. Veikiausiai milijardai greitai suktųsi sąskaitose. Aišku, turbūt nebūtų lengva mamai pasakyt: „Eej, dabar klausai manęs” 😉
2) paminėjau, kad net kelis metus prašokti į priekį būtų gaila. Ir suvokimas trenkė galvon – tai kokio velnio mes DABAR šitaip nevertinam laiko? Mes galime nuveikti įspūdingų dalykų, bet pasirenkam neveikti savo svajonių labui, nes sergame įvairiomis pasiteisinimų ligomis. Netruks prabėgti tie metai, o dauguma mūsų iš tiesų, nieko rimto ir nebus nuveikę. PUFT! Jau ir 45 metai, ir 65 ir 85. Kur tas laikas prabėgo?
Pinigai yra be galo svarbu Tavo laisvei. Tačiau tai yra niekis su Tavo gyvenimo sekundžių sąskaita. Kai ta sąskaita įgaus tuštėjimo pagreitį, jokie pinigai nebebus svarbūs. Siūlau pamąstyti, ar pakankamai vertini savo brangiausią resursą – laiką? Tai vienintelis resursas, kuris niekada neatsistatys. Veik atitinkamai, visad turėdamas šią mintį savo galvoje. Brangink svarbiausią dovaną.
Įgyvendink save!
– Laimonas
