Kone visi geri sumanymai pradinėse idėjos stadijose būdavo pašiepiami. Tik sugalvok kažką panašaus į:
*noriu uždirbti po 3000€ per mėnesį!
*noriu uždirbti tiek pat, bet turėti daug laisvo laiko šeimai ir hobiams!
*noriu nusipirkti mašiną, kurios esu vertas!
*noriu gyventi savo svajonių name!
*noriu, išleisti savo vaiką į gerą universitetą užsienyje!
*noriu pakeliauti po pasaulį ir aplankyti visus žemynus! …ir t.t.
Ir žmonės iš Tavęs juoksis. Sukios pirštą palei smilkinį. Sakys durnas. Nusileisk ant žemės. Tu nebesvaik. Ką dar sugalvosi. Grįžk į realybę.
Bet žinai ką? Tai jų realybė, ne Tavo. Tu gali tiek, kiek gali įsivaizduoti ir kasdien nuosekliai žengti žingsnius tų tikslų link. Veiksmas išlaisvina ir sukuria tai, ką nori ir kuo tiki. Tačiau, kiti negali pamatyti idėjos šviesumo Tavo galvoje. Ir dėl to bandys nusitempti į savo realybę. Nes ten jie patys yra pasidavę; jie nežino; jie nesvajoja; jie neturi tikslų; jie įtikėję, kad tai neįmanoma.
Tau nepakeliui su tais apsimetėliais gero linkėtojais, bandančiais Tave apsaugoti. Atmink, kad geros idėjos visada pasmerktos pereiti per šias stadijas:
1) iš Tavęs juoksis;
2) galvos, kad keistuolis, na, bet tegul, jeigu jam taip tinka;
3) sugalvos, kad gal ir reikia išmėginti, va tam tai neblogai sekasi;
4) ims klausinėti Tavęs patarimų – kaip čia geriau tai atlikti;
5) žavėsis Tavimi ir ims daryti tą patį.
Jei tikrai tiki savo idėja, tai nepasiduok eidamas per šias stadijas. Pradžioje sunkiausia. Daug mėšlo Tau į lėkštę bandys prikrauti. Tęsk, ką pradėjai. Tegu šaiposi. Tu vistiek pasieksi tai, ką užsibrėžei, jei tikėsi ir išliksi nuoseklus. Tegu sukioja tą pirštą prie smilkinio kiek tik nori. Gi nuo Tavęs priklauso, kreipsi Tu dėmesį į juos, ar ne? Stipresnė Tavo idėja ar jų patyčios?
Įgyvendink save!
– Laimonas
